paklotis

paklótis sf. (1) [K], paklotis, -ies sm. 1. CI1143 patalas: Visi paklotys, ant kurių jisai gul, ir vis, ant ko jis sėd, tampa nečystu BB3Moz15,4. Ir anys paguldė jį ant jo pakloties, kuri papildyta buvo gerai kvepiančiomis žolėmis BB2Krn16,14. 2. R, MŽ, N, [K] žr. 1 paklodas 11. 3. Grv žr. 1 paklodas 1. 4. žr. 1 paklodas 3: Ir paguldė anus po pakločiu (paraštėje pakraikas) velbliūdų BB1Moz31,34. 5. I žr. 1 paklodas 4. 6. žr. 1 paklodas 5: Rytą reiks naują paklotį dėti, iš senosios nėkai vieni Grg. 7. žr. 1 paklodas 13: Ąžuolynas jau įgyja retą paklotį iš siauralapių žolių Mt.